Juros Vartai

port-croisiere.png

Projekto pristatymas

“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Tai vienintelė vieta, kur Klaipėdos miestas pagaliau atgavo priėjimą prie Kuršių marių. Pačiame miesto centre - ties Klaipėdos piliaviete.
Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti Klaipėdos miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių ir kitokių laivų remontui. Ilgainiui teritorija bus pritaikyta kitiems - visuomenės poreikiams. “Jūros vartai” – tai visų pirma pramogų bei poilsio išsiilgusiems žmonėms skirta erdvė. Čia bus visos pagrindinės į turizmą orientuotos paslaugos bei tam reikalinga infrastruktūra. Danės krantinėje bus pastatyti bei įrengti restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai, bus atidaryti viešbučiai, įvairios specializuotos parduotuvėlės bei paslaugų centrai. Upės ir marių sankirtoje yra planuojama pastatyti verslo centrą, kuris taptų tarsi Klaipėdos švyturiu, žyminčiu naujos kokybės oazę. “Jūros vartai” kol kas yra vienintelis Klaipėdos miesto gyventojų langas į vandens platybes. Paradoksas, tačiau jau 60 metų klaipėdiečius ir miesto svečius nuo didžiojo vandens skiria uosto įmonių tvoros ir kranai. “Jūros vartai” yra vienintelė uosto vieta Klaipėdos senamiestyje, kuri 2005 metų pavasarį tapo atvira ir laisvai prieinama visiems. Netrukus čia žmonės dirbs ir ilsėsis, pramogaus ir gyvens.

Projekto etapai

Planuojama, kad „Jūros vartų“ projekto realizavimas užtruks daugiau nei 10 metų. Architektūrinę vertę turinčių pastatų rekonstrukcija, naujų statinių statyba, gatvių, inžinerinių tinklų tiesimas pareikalaus apie 750 mln. litų.

Su kiekvienais metais “Jūros vartų” teritorija keičiasi. Į pirmųjų trijų kultūrinę vertę turinčių pastatų projektavimo ir atstatymo darbus investuota 15 mln. litų. Rekonstruoti trys vadinamosios Danės galerijos pastatai. Juose įsikūrė viešbutis „Old Port“, kurį jau pamėgo klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai. Veikia restoranai bei jachtklubas. Toliau numatyta plėsti Danės galerijos projektą statant prekybos, visuomeninės paskirties ir poilsiui skirtus statinius.

Ateityje teritorija bus tvarkoma ir atnaujinama nuo Danės upės tolstant pietų kryptimi. Teritorijoje tarp Pilies uosto, Kruizų terminalo ir Danės upės turėtų iškilti viešbutis bei šiuolaikinis biurų centras, netoliese, jaukus gyvenamųjų namų kvartalas. Galiausiai vietoj dabartinių „Klaipėdos laivų remonto“ gamybinių cechų iškils didžiausias Lietuvoje stiklu dengtas žiemos sodas su prekybos pasažu bei gyvenamaisiais apartamentais viršutiniuose aukštuose. Išskiriami 3 pagrindiniai „Jūros vartų“ etapai:

I etapas
Danės galerija – pramogos ir verslas. Pastatų eilė vienoje vertingiausių teritorijos vietų palei Danės krantinę, kur bus įrengti du viešbučiai, keliolika aukšto lygio restoranų bei patalpos reprezentaciniams įmonių biurams.

II etapas
Apartamentai su vidiniu kiemu – poilsis ir prestižas. Tai bus vienas solidžiausių ir unikaliausių apartamentų kvartalų visoje Lietuvoje. Čia įsikūrę gyventojai po karštos dienos pliaže ar po pasivažinėjimo motoriniu kateriu galės atsipūsti, besigrožėdami atsiveriančia panorama į marias.

III etapas
Žiemos sodo pasažas – prekyba ir gamta. Piečiausiai besidriekiančią teritoriją planuojama paversti prekybiniu pasažu su žiemos sodu. Virš prekybai skirtų patalpų iškils biurų pastatai, taip pat apartamentai su vaizdu į Klaipėdos piliavietę bei Pilies uostą.

Apie UAB "Jūros vartai"

AB "Klaipėdos laivų remonto“ (toliau – KLR) kontrolinį akcijų paketą valdo UAB "Jūros vartai". Šios įmonės savininkai yra UAB "Eika" ir AB "Achema”. 2004 metais laimėję Valstybės turto fondo skelbtą privatizavimo konkursą, UAB “Jūros vartai” įsigijo kontrolinį KLR akcijų paketą. Į beveik 5 hektarų miesto centre užimančią teritoriją buvo įsipareigota investuoti ne mažiau kaip 30 mln. litų, tačiau jau dabar aišku, kad realios investicijos gerokai viršys įsipareigojimuose nurodytą sumą. UAB "Jūros vartams" šiuo metu priklauso 72,46 proc. KLR akcijų. Po 8,82 proc. akcijų turi UAB “Eika” ir AB “Achema”. Kitos akcijos priklauso pavieniams smulkiesiems akcininkams. Iš viso bendrovė turi virš 400 akcininkų.

Daugiau apie KLR: croisiere sur la seine

Apie UAB "Eika"

UAB “Eika”, įkurta 1992 metais, yra viena didžiausių nekilnojamo turto vystymo kompanijų Lietuvoje. Šiuo metu ji valdo turto už daugiau nei 500 mln. litų. Bendrovė vysto individualių ir sublokuotų namų kvartalų, daugiabučių namų, biurų patalpų, prekybos bei logistikos centrų projektus. Per ilgus metus sukaupta patirtis bei naujovių diegimas padėjo įmonei tapti viena iš pirmaujančių rinkos lyderių.

Daugiau apie UAB „Eika“: www.eika.lt; www.bcc.lt

Apie AB "Achemą"

AB “Achema” priklauso vienam didžiausių Lietuvoje koncernų “Achemos grupė”. Koncernas "Achemos grupė" įkurtas 2001 metais ir šiuo metu valdo daugiau kaip 40 įmonių, kurios dirba Chemijos, farmacijos pramones ir Gavybos, Maisto pramonės, Prekybos, Energetikos, Statybos ir remonto, Logistikos, transporto ir krovos, Finansinių operacijų, Viešbučių, sveikatos ir pramogų, Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, žiniasklaidos, leidybos ir reklamos srityse. Daugiau apie AB „Achema“: www.achema.lt

Piliavietė

Klaipėdos pilis visuomet buvo svarbiausia miesto dalis. Nuo pilies prasidėjo miesto statybos, bastionai saugojo Klaipėdą nuo priešų.

Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Klaipėdos miestas pradėjo vystytis Danės upės Pietiniame Rage pastačius medinę pilį. Vokiečiai manė, jog marios - tai Nemuno, jų vadinamo Memeliu, šaka; todėl pilis buvo pavadinta Memelburgu.

Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados. XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia, kad XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų plytų mūro sienomis.

XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama, tad 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 1538 - 1550 m. – kapitališkai perstatyta. Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais. Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas, vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.

XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.

Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko Septynerių metų karo (1756 – 1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. 1872 – 1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai.

XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta. Piliavietės teritorija buvo priskirta laivų remonto įmonei ir tapo atskirta nuo miesto. Ilgus metus pašaliniams čia nebuvo galima patekti.

Klaipėdos pilies istorija:

Istoriografinė medžiaga

KLAIPĖDOS PILIAVIETĖ
TRUMPA ISTORINĖ APYBRAIŽA

PILIS IR MIESTAS XIII – XIV A.
Klaipėdos pilies (Memelburg) statybą Dangės žiotyse inicijavo Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas 1252 m. liepos 29 ir rugpjūčio 1d. 1252 m. spalio mėn. Pirmoji Klaipėdos pilis buvo pastatyta kairiajame Senosios (ir tuo metu vienintelės) Dangės krante. Mūrinės 1253 m. pilies liekanų galima tikėtis dešiniajame Senosios Dangės krante, saloje prie marių, kur pradžioje buvo planuota statyti miestą (dabartinės piliavietės vakarinėje dalyje). Pirmoji pilis buvo medinė su gynybiniu bokštu ir susidėjo iš branduolio bei dviejų priešpilių, kartu su pilimi apvestų grioviais bei gynybine siena. 1253 ar 1254 m. pavasarį netoli šios laikinos pilies pradėta statyti kitą, mūrinę. Pilį užbaigė dar tais pačiais metais. Mūrinės XIII a. pilies liekanų galime tikėtis į pietvakarius nuo kasinėtų plotų, dabartinės įmonės pietvakarinėje dalyje. Šalia pilies kūrėsi priešpilis, kuris turėjo virsti dideliu miestu su vyskupo rezidencija. Klaipėdoje tikėtasi įkurti bažnytinį ir pasaulietinį Kuršo centrą. Dėl to Klaipėdai 1254 m. paskubėta siūlyti suteikti miesto teises. Spėjama, kad pilis buvo perstatyta 1330 – 1340 m. 1360 m. pilis buvo išdeginta, 1379 m. pavasarį lietuviai vėl sudegino Klaipėdos miestą ir pilį. Po gaisro pilies bergfrydas buvęs pastatytas tik apie 1393 m. Po 1525 m., tame pačiame bokšte buvę ir kunigaikščio kambariai. Šis bokštas buvo nugriautas 1546 m. Jis stovėjo rytiniame pilies kampe, šalia pagrindinio pastato. XV a. pilies priešpilį ir miesto salą jungė tiltas. XV a., po pilies ir miesto pastatymo platūs pilies antrieji gioviai atkirto senosios pilies salos vakarinę dalį. Kultūriniai sluoksniai čia rodo tris miesto sutvirtinimo etapus: pirmas – 1348 m., antras – apie –1395 m., trečias – apie 1410 m. Galima spėti, jog XIII - XV a. miesto šalia pilies plano stuburą sudarė dvi statmenai susikertančios gatvės tiltais sujungtos su priešpiliu ir kraštu. Senosios bažnyčios (arba bent viena miesto bažnyčia su kapinėmis) galėjo būti pietvakariniame miesto salos kampe.

II. PILIS XV AMŽIUJE
1399 m. Ordinas ėmėsi perstatinėti Klaipėdos pilį. 1402 m. darbus nutraukė pavasarį užpuolę žemaičiai. Kitąmet darbai atnaujinami. Pilies perstatymo darbai buvo baigti ar bent visai baigiami jau 1408 m. 1409 m. vyko pilies išorinių fortifikacijų ar tiltų statybos darbai. 1409 m. žemaičiai sudegino nebaigtą įtvirtinti miestą, bet naujai perstatytos pilies neužgrobė. Darbai pilyje buvo atnaujinti po 1422 m. Po šių darbų, kaip rodo kasinėjimų medžiaga, pylimai aplink pilį paaukštėjo iki 3 – 3,5 m (iki 7 m nuo vandens paviršiaus). Buvo įrengti pylimai, grioviai ir šliuzai, skirti vandeniui grioviuose sulaikyti. Klaipėdos pilies išorinių įtvirtinimų darbus galima manyti buvus baigtus iki 1441 m. Archeologinių kasinėjimų metu buvo atkasta dalis XV a. pilies gynybinių sienų. Šiaurinė ir pietinė sienos buvo apie 102 m ilgio (kartu su bokštais). Vakarinės sienos ilgis nuo bokšto iki bokšto – mažiausiai 70 metrų. Jų plotis 2,1 – 2,2 m, o aukštis - apie 11 metrų. Kampuose buvo du 12 m skersmens cilindriniai bokštai (Didysis parako ir Kunigaikščio (Kurfiursto). Archeologiniai duomenimis, už pilies gynybinių sienų XV a. buvo kelias, o už jo –griovys su vandeniu, pylimas, dar vienas griovys, vėl pylimas ir pilies fosa. Pylimo plotis tarp pilies pirmojo (vidinio) griovio ir fosų sudarė daugiau kaip 20 m. Po rekonstrukcijos Klaipėdos pilies gynybinė sistema buvo pritaikyta paraku šaunamajam ginklui atremti. XIV a. dabartinės piliavietės šiaurinėje dalyje yra buvęs įtvirtintas priešpilis su ūkiniais pastatais. 1414 m. pavasarį DLK Vytauto kariai sudegino miestą ir paėmė pilį. Trylikos metų karui prasidėjus, 1454 m. žemaičiai jau rugpjūčio mėnesį sudegino miestą bei dalį pilies. Klaipėdos pilis vėl nukentėjo 1472 metais, ji buvo lietuvių apgulta ir paimta.

III. KLAIPĖDOS PILIS XVI AMŽIUJE
1516 m. Vėl pradėti Klaipėdos pilies įtvirtinimo darbai, statė pylimus. 1520 m. pilį puolė trys Gdansko karo laivai, tų pačių 1520 m. žiemą Klaipėdą užpuolė žemaičiai – apie nuostolius nežinoma. 1535 m. piešinyje yra vaizduojama XV a. perstatyta pilis ir žemių pylimai su bastėjomis, kurios atsirado 1516 – 1519 m. 1524 m. planuoti pilies korpusų perstatymai, bet kapitalinė pilies rekonstrukcija prasidėjo vėliau, matyt, apie 1538 m. Parengiamuosius darbus baigus, 1546 m. buvo duotas užsakymas senąją Ordino pilį nuardyti ir ant naujų pamatų naują tvirtovę pastatyti. Pilis, sprendžiant iš kasinėjimų medžiagos, buvo perstatyta iš pagrindų. XVI a. tvirtovei buvo naudotos buvusios XV a. gynybinės sienos ir du bokštai. Perstatyta pilis sudarė uždarą netaisyklingą kvadratą su išpjova pietvakarinėje dalyje, kur buvo vartai. Pilis rytų – vakarų kryptimi buvo 107,5 m, o šiaurės – pietų kryptimi – apie 85 m dydžio. Korpusų kampuose buvo 5 bokštai. Didysis bokštas siekė 46-48 m aukščio ir nuo XVI a. iki pat jo nugriovimo buvo pagrindinis Klaipėdos akcentas.

IV. KLAIPĖDOS PILIS VIRSTA TVIRTOVE
1598 m. žinomas Klaipėdos bastioninės tvirtovės projektas. XVII a. pradžioje pilies bastėjos jau buvo rekonstruotos į bastionus. Tiksliai nustatyta (1999 m. tyrimai), jog išorinis pilies kiemas rytų – vakarų kryptimi tarp atraminių sienų buvo 113 m ilgio. Tvirtovės pylimus rėmė 1,8 – 1,9 m pločio mūrinės atraminės sienos su plačiais kontraforsais. Poternos (kazematai) po bastėjomis dar XVI a., buvo rekonstruotos ir išplėstos. Įvažiavimo tunelis turėjo apie 4,5 m pločio ir apie 30 m ilgio. Jis išėjo ties bastiono flanku. Nuo čia prasidėjo kelias, kuris kirto brustverą, ir tiltas, kuriame buvo trys pakeliamos dalys. Toliau kelias šakojosi palei fosos vandenis į abi puses. Apie 1627 m., vėl imtasi tobulinti pilies ir miesto įtvirtinimus. XVII a. pilį niokojo gaisrai: 1660 m., 1667 m., 1669 m. Be atstatymo darbų buvo pradėtos dar ir naujos statybos, 1670 m. ant šiaurės vakarų (Princo Karlo) bastiono buvo baigtas statyti dviejų fligelių plokščiu stogu “Komendanto namas”. Bastioninė Klaipėdos tvirtovės sistema daugelį kartų koreguojant projektus su pertraukomis buvo statoma ir toliau – daugiau kaip šimtą metų, iki pat Septynerių metų karo pabaigos – 1762 m. Po jo tvirtovė pamažu apleidžiama: nuo 1770 m. pradedami pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai, vėliau išsikelta ir iš griūvančių senosios pilies statinių. 1843 m. jau nuvalytos Didžiojo bokšto liekanos, po 1872 m. nugriuvo ir paskutinis pilies bokštas. Po 1888 m. galutinai sunaikinami turėję dar šiokią tokią gynybinę reikšmę tvirtovės įrengimai. Po Pirmojo pasulinio karo į fosą suversta pietinė pylimų dalis.

V. PILIES APLINKA
Kai kurių istorikų spėjimu šalia piles yra stovėjusi šv. Marijos katedra, pastatyta XIII a. antroje pusėje ir egzistavusi iki 1291 m. Remiantis tyrimų duomenimis, daroma išvada, jog senoji katedros bažnyčia yra buvusi į šiaurės rytus nuo tuometinės pilies, greta kanalo, jungusio pilies griovius su gynybiniu miesto grioviu. Galima katedros vietos alternatyva yra teritorija tarp dabartinės Pilies gatvės ir pilies griovių (buv. LRĮ lentpjūvės teritorijoje). Žinios apie malūnus yra iš 1290 metų – tuomet buvo jau du malūnai. Vienas malūnas visą laiką yra buvęs pilyje. Apie arklinio malūno statybą pilyje rašyta 1399 m. 1402 m. sugriovus pilį buvo sugriautas ir malūnas, bet greitai atstatytas. Vandens malūnas šalia pilies ar prie miesto buvo statomas po 1429 m. kartu su šliuzais ir pylimais. Blokhauzas. Tiksli šio gynybinio statinio, buvusio už pilies fosos, ties dab. Princo Karlo bastiono smaigaliu, statybos data nežinoma. Labiausiai tikėtina jį atsiradus XVI a. antroje pusėje. Blokhauzo rodomo XVII a. antrosios pusės piešinyje pamatai galėjo pasitarnauti dabar stovintiems pastatams, greičiausiai buvusiai kontrolinei. Laivų statykla tarp pilies, marių ir Dangės atsirado 1874 m. Nuo XX a. pradžios iki 1944 m. čia buvo P. Lindenau laivų statykla. Laivų statybos ir remonto tradicijų tęsėja buvo Laivų remonto įmonė. Apybraižos autorius: Prof. habil. dr. Vladas Žulkus

Danės galerija

Danės galerija – tai „Jūros vartų“ dalis, besidriekianti palei Danės upės krantinę. Ji prasideda Keltininko namu, esačiu šalia sukamo tiltelio, apima Ryžių malūno, Jachtklubo pastatus bei baigiasi vakarinėje dalyje esančiu Kruizų terminalu. Minėti trys pastatai jau rekonstruoti, o juose įrengti du jaukūs viešbučiai, trys restoranai bei jachtklubas. Lygiagrečiai Danės upei planuojama suformuoti neaukštų pastatų grupę, kuriuose įsikurtų įvairiausi restoranai, barai, kavinės, naktiniai klubai. Danės krantine nutiestas pėsčiųjų takas, išraiškingi žibintai, šalimais išsidėstę lauko kavinės ir vandenyje plūduriuojantys burlaiviai – visa tai turėtų tapti viena jaukiausių ir patraukliausių vietų Klaipėdos mieste. Tai turėtų tapti vieta, kurioje galima būtų įsimylėti... Galerijos smaigalyje – Kruizinių laivų terminalas. Iš kitos pusės - pilies kanalas bei pramoginių laivų uostas. Visa tai – miestą reprezentuojantys, svečius ir turistus sutinkantys „Jūros vartai“.
Įvyko AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir Lietuvos architektų sąjungos paskelbtas atviras „Danės galerijos“ architektūrinis konkursas.
Iš viso konkursui buvo pateikti 6 architektų darbai.

Konkursui pateiktus „Danės galerijos“ projektus galite atsisiųsti spausdami čia.
I-oji vieta - projektas Nr.5
II-oji vieta - projektas Nr.1
III-oji vieta - projektas Nr.4

Pilies uostas

“Jūros Vartų" teritorijoje įkurtas jachtų ir pramoginių laivų uostas yra unikali vieta visame Klaipėdos uoste, kurioje laivai yra visiškai apsaugoti nuo bangų ir stipraus vėjo. Miestiečiams tai – kol kas nelabai įprasta bet maloni akiai pramoga. Kiekvieną pavasarį burlaivių ir motorinių valčių judėjimas čia intensyvesnis, kasmet vis daugiau užsienio turistų Klaipėdą aplanko nuosavu vandens transportu.

Geografinė padėtis yra labai patogi svečiams, atvykusiems iš kitų šalių, nes jachtų uostas yra pačiame uostamiesčio centre - seniausioje istorinėje miesto dalyje. Iš čia ranka pasiekiami barai, naktiniai klubai, viešbučiai ir kitos pramogos.

Šiuo metu Pilies uostas yra išplėstas, įrengtos patogesnės krantinės laivų švartavimui, teikiama daugiau paslaugų uosto svečiams.

Dar 2007-aisiais duris atverė naujas Jachtklubo pastatas, kuriame įrengti dušai, sauna, skalbykla, pramoginių laivų uosto biuras. Atidaryta marinistinio stiliaus PILIES UOSTO kavinė.

Kruizų terminalas

Vienas kertinių jūrinio turizmo Lietuvoje akmenų – kruizų turizmas. Visi į Klaipėdos uostą atplaukiantys kruiziniai laivai švartuojasi “Jūros vartuose” esančiame Kruizinių laivų terminale. Čia pirmą kartą Lietuvos žemę paliečia viso pasaulio šalių turistai, kurių kasmet daugėja

Bet kuriuo metų laiku Kruizų terminalas kaip magnetas traukia tiek suaugusius, tiek vaikus. Čia - vienintelė vieta Klaipėdoje, kur iš arti galima pamatyti atplaukiančių laivų grožį, užkopti į karinio laivo denį ir net nusifotografuoti su tikrais jūrininkais.

Kasmet į Klaipėdą atplaukia vis daugiau kruizinių lainerių. 2009 metais Klaipėdoje jų planuoja apsilankyti apie 50, iš kurių trečdalis bus didieji kruiziniai laineriai (daugiau nei 200 metrų ilgio). Klaipėdoje nekartą lankėsi ir vienas iš įspūdingiausių Baltijos jūroje kursuojančių kruizinių laivų, septintas pagal dydį pasaulyje, net už legendinį “Titaniką” didesnis laineris “Constellation”.

Tokių laivų atvykimas į miestą tampa visuotine švente. Laivai pasitinkami šokiais ir pučiamųjų orkestrų maršais, tautodailininkai specialiai kruizų keleiviams surengia suvenyrų muges. Tad jei planuojate kelionę į Klaipėdą, nepatingėkite pasidomėti, kada atplauks kruizinis laivas – pamatysite, ko nematę ir pakliūsite tiesiai į šventės šurmulį..

Jūros šventė

Kada Klaipėda yra gražiausia? Žinoma, vasarą, per Jūros šventę. Nuo 1934 metų ši fiesta garsina Klaipėdos vardą pasaulyje ir sukviečia neįtikėtiną minią svečių. Teigiama, kad pastaraisiais metais per tris Jūros šventės dienas mieste apsilanko iki pusės milijono atvykėlių, kai tuo tarpu Klaipėdoje gyvena 200.000 nuolatinių gyventojų. Virš šimto renginių, koncertai ir spektakliai visose miesto aikštėse, netikėčiausi gatvių puošybos elementai, meno festivaliai, sporto varžybos, pusę kilometro Danės krantine nusitęsusi tautodailės mugė. “Jūros vartai” šioje linksmybių karalystėje yra viena iš pagrindinių vietų. Kruizinių laivų terminale pastatytoje scenoje be perstojo vyksta koncertai, šalia kavinių išsidėsčiusiuose atrakcionuose pramogauja vaikai, vakarais rengiamos naktinės diskotekos. Jei net pirmą kartą atvyktumėte į Klaipėdą Jūros šventės metu, norom nenorom patektumėte ir į “Jūros vartus” – upe tekančios margos minios srautas neišvengiamai nuneštų Jus į Kuršių marių krantą, kur linksmybės tęsiasi visą parą.

Š.m. liepos 31d. - rugpjūčio 2 d. Klaipėdoje bus švenčiama jubiliejinė 50-oji Jūros šventė, kurios metu pirmą kartą Lietuvos istorijoje uostamiestyje finišuos pasaulinė regata „The Tall Ships' Rases 2009“.

Plačiau apie Jūros Šventę: http://www.juros.svente.lt/

2009 m. liepos 22 - 27 d. Klaipėda taps 25-uoju miestu, kuriam suteikta garbė priimti 46-ąjį "Europeade" festivalį. Šventės metu uostamiestyje savo tautinę kultūrą - šokius, dainas, amatus - pristatys daugiau nei 4,5 tūkst. įvairaus amžiaus dalyvių iš 20 Europos valstybių .

Pasukamas tiltelis

Pasukamas pėsčiųjų tiltas per piliavietės kanalą – technikos paminklas. Pastatytas 1855 metais, vadinamasis “Grandinių” tiltas veikia ir šiandien.

Keliaujant Danės pakrante, juo lengvai pasieksite “Jūros vartus” bei Kruizinių laivų terminalą. Pasukus tiltelį, laivai bei jachtos gali įplaukti ir išplaukti iš Pilies uosto.

Pasukamas “Jūros vartų” tiltelis– vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje. Tilteliui pasukti naudojama žmogaus jėga. Jį galima pasukti dviese.

Laivas "FORELLE"

bateau-mouche.png

Kaip įdomiai ir netradiciškai atšvęsti šventes ar pradžiuginti bei nustebinti savo svečius? Geriausias pasirinkimas - kruizas egzotišku septyniasdešimtmečiu laivu FORELLE. Plaukiant šiuo laivu atsiveria visas Kuršių nerijos grožis, o įdomios kelionės įspūdį sustiprina jauki retro stiliaus laivo aplinka, tarsi nukelianti į istorinę krašto praeitį.

AB "Klaipėdos laivų remontas" įsigytas laivas FORELLE  yra pastatytas 1934 metais Vokietijoje, Flensburgo laivų statyklos bendrovėje. Tai buvo vienas pirmųjų Flensburgo įlankos motorlaivių, pradėjęs naują laivybos etapą. Jau tada 23 metrų ilgio laivas, kuriame nėra nei vienos tuščios patalpos, garsėjo patogiomis sąlygomis keleiviams - skoningai įrengta kajutė, šildymas, iš čiaupo bėgantis šiltas vanduo - anuomet buvo negirdėtas komfortas. Karo audras pergyvenusi FORELLE išgarsėjo praėjusio amžiaus viduryje, pradėjusi legendinę "sviesto laivybą" - sviesto ir kitų maisto produktų gabenimą iš Danijos į Vokietiją. FORELLEI teko paplaukioti ir Elbės upėje, kol pagaliau įspūdingą istoriją turintis laivas pateko į mūsų Kuršių marių vandenis.

Šiuo metu FORELLE siūlo maršrutus po Klaipėdos uosto akvatoriją, keliones į Juodkrantę, Nidą, Uostadvarį, "lietuviškąja Venecija" vadinamą Mingės kaimą. Patogiai įsitaisius laivo kajutėje arba atvirame denyje, geriant kavą, galima neskubant grožėtis pro šalį plaukiančiais Kuršių nerijos nacionalinio parko vaizdais. Laive veikia baras, tad keleiviai kelionės metu nestokoja nei valgių, nei gėrimų.

Laive FORELLE, kuriame telpa 80 žmonių, jau populiaru švęsti vestuves, jubiliejus, organizacijų šventes. Galima pasirinkti įvairias pramogos formas: užsisakyti kelionę pageidaujamais maršrutais (1 valandos kaina nuo 400 litų be PVM), ar laivą išsinuomoti visai parai. Organizuojamos ir ekskursijos po Klaipėdos uosto ekvatoriją, kurios ypač patinka mokyklinio amžiaus vaikams.

Keliones užsisakyti ir sužinoti visas naujienas galima tel. 8-686-02290. Malonaus plaukiojimo!

Biuro patalpų nuoma Jachtų uosto centro pastate

Nuomojame 52.41 kv.m. ploto biuro patalpas ketvirtame - mansardiniame pastato aukšte. Išsamesnę inforamciją rasite čia

Projekto išskirtinumas:

Nuomos kaina 15 Lt plius PVM.
Kontaktai:
Gintaris Milvydas
Infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas
El.p.: gintaris @ports.lt Tel. 8(46)490994, Mob. 8-686 02290
AB " Klaipėdos laivų remontas "
Pilies g. 4, LT-91240, Klaipėda
Tel. 8(46)490990, Faks. 8(46)490999
Centralfer Croisieres Paris sur la Seine

Nauja gyvenimo kokybė

Gyvendami “Jūros Vartuose” galėsite iš naujo atrasti Klaipėdą.

Gyvensite miesto centre – greta Klaipėdos piliavietės. Pro langus matysis pilies bastionai, kanaluose įrengtas pramoginių laivų uostas, nuotabūs marių, Kuršių nerijos bei rekonstruotos Danės krantinės vaizdai. Visai netoliese - miesto širdis – Teatro aikštė.

Visas būtinas parduotuves ir paslaugas galėsite pasiekti pėščiomis – “Jūros vartuose” įsikurs maisto, buities prekių, drabužių parduotuvės, kirpyklos, vaistinės, sporto klubai. Pramogauti galėsite gausybėje kavinių, restoranų, taip pat baruose, naktiniuose klubuose.

Apartamentai bus įrengti naudojant aukščiausios kokybės, jūriniam klimatui pritaikytas medžiagas, todėl būstas bus jaukus tiek žiemą, tiek vasarą.

Apartamentai su vidiniu kiemeliu

Greta projektuojamos Saulės aikštės planuojama statyti gyvenvietę su vidiniu kiemu. Dalis butų bus orientuoti į vakarus, kur atsiveria nuostabus marių ir Kuršių Nerijos peizažas. Centrinė, unikali bei istoriškai vertinga vieta, vandens artumas bei netoliese išvystyta infrastruktūra – pagrindiniai šio projekto privalumai.

Dengta galerija bei žiemos sodas

Šiaurinę dabartinės AB „Klaipėdos laivų remonto“ gamyklos teritoriją planuojama paversti prekybiniu pasažu su žiemos sodu. Planuojamas prekybinis pasažas bus dengiamas stiklu, siekiant, kad jame būtų jauku ir malonu tiek saulei šviečiant, tiek lietui lyjant, tiek vasarą, tiek ir žiemą.

Virš prekybinų patalpų bus įrengtos biurų patalpos, taip pat apartamentai su nepakartojamu vaizdu į piliavietę ir Pilies uostą.

Galimybės verslui

“Jūros Vartai” – ideali vieta plėtoti verslą. Ši teritorija netolimoje ateityje taps naujuoju miesto centru, traukianti lankytojus, norinčius pažinti miesto istoriją, pasigrožėti jūra, atplaukiančiais kruiziniais laivais, jachtomis, pramogauti kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose, taip pat apsipirkti ar ramiai pasivaikščioti. Piliavietė, įvairūs muziejai ir paminklai, išplėtota infrastruktūra trauks vandens bei sausumos turistų srautus. “Jūros Vartuose” bus pastatyti prekybos, pramogų bei verslo centrai, gyvenamieji kvartalai, viešbučiai, konferencijų centrai.

Projektas pilnai bus įgyvendintas per dešimtmetį. Pirmiausia buvo rekonstruoti išlikę pastatai – taip vadinamas Ryžių malūnas, Keltininko namas bei buvęs sandėlį, virtęs Jachtklubu. Jau veikia viešbutis, parduotuvės, restoranai, kavinės. Šiuo metu projektuojami pastatai šiaurinėje teritorijos dalyje – vadinamojoje “Danės galerijoje”.

“Danės galerijos” smaigalyje – Kruizinių laivų terminalas. Greta - pilies kanalas bei pramoginių laivų uostas. Šioje teritorijoje planuojama, kad ir toliau kursis kavinės, restoranai, suvenyrų parduotuvėlės, vandens pramogų prekių parduotuvės, viešbučiai.

Keltininko namas

Senojo tiltelio prieigose ant Danės krantinės esantis Keltininko namas duris atvėrė 2008m. sausio mėn. ir pakvietė klaipėdiečius ir miesto svečius į 1100 m2 ploto "Old Port Hotel" viešbutį su restoranu, banketine sale ir konferencijų kambariu. Pagal išlikusias XX a. pradžios fotografijas architektai atkūrė keltininko namo formas ir po restauracijos šis statinys atgimė autentiškame pavidale. Rekonstrukcijai buvo naudojamos patvarios ilgaamžiškos medžiagos, pritaikyti modernūs technologiniai sprendimai.

Restauruotame Keltininko namo viešbutyje įrengta 20 jaukių kambarių.

Ryžių malūnas

Ryžių malūnas - vienas didžiausių ir įspūdingiausių šios uosto dalies statinių - po Antrojo pasaulinio karo buvo sugriautas. Iš didingo šešiaaukščio pastato griuvėsių liko tik vienaaukštė kontora uosto administracijai. 2008 m. baigti šio istorinio namo atstatymo darbai. „Ryžių malūnui“ grąžinta autentiška forma ir aukštis, užfiksuoti praėjusio amžiaus pradžios fotografijose. O pasirinktas dvigubas pastato fasadas, iš stiklo ir medinių sijų konstrukcijų, asocijuojasi su anksčiau buvusiu fachverkinio stiliaus statiniu.

Atstatytame 1000 kvadratinių metrų ploto pastate įsikūrė viešbutis "Old mill Hotel" ("Senasis ryžių malūnas"). Čia įrengtas 31 kambarys ir restoranas “.

Jachtklubas

Vienas pirmųjų “Jūros Vartų” projektų – modernaus jachtklubo įkūrimas. 2007m. liepos mėn. restauruojamame mediniame 4 aukštų sandėlyje duris atvėrė dušai, sauna, skalbykla, pramoginių laivų uosto biuras. Čia veikia "Pilies uosto" restoranas - picerija, mansardiniuose aukštuose savo biurus įsirengė įmonės.

Pastato forma po rekonstrukcijos nekito – buvo tik pakoreguotos sovietmečiu prilipdytos fasado detalės bei atsirado 100 kv. m terasa lauko kavinei. Restauruojant sandėlį taip pat buvo išsaugotos šimtametės medinės konstrukcijos.

Pilies uostas

Šiuo metu Pilies uoste galima aptarnauti iki 70 pramoginių laivų ir jachtų su grimzle iki 2m, pločiu iki 6m ir ilgiu, nedidesnių nei 25 m.

Pilies uostas teikia tokias paslaugas:

Verslo centras

“Jūros Vartai” – ne tik pramogų ir poilsio, bet ir verslo centras. Čia planuojama statyti modernų viešbutį su konferencijų centru, įvairius biurų pastatus su vaizdu į Kuršių marias bei naujai formuojamą aikštę.

Verslo susitikimus galėsite planuoti pastatų terasose, nuo kurių atsivers įspūdinga panorama, jaukioje aikštėje ar net laivuose-restoranuose ant vandens.

Greta veiks prekybos centrai, restoranai, kavinės, kelionių agentūros, grožio salonai, bus teikiamos įvairios aptarnavimo paslaugos.

Ateityje bus galima nuomotis įvairaus dydžio komercines bei biurų patalpas projektuojamuose prekybos, verslo bei konferencijų centruose.